vienastoks

Patyrinėti HP Z1 norėjau nuo to karto, kai pirmą kartą jį išvydau – dar nė nepasirodžius kompiuterių salonuose. Daugelis dabartinių stacionariųjų yra „nuobodūs“ – t.y. nebekelia mums emocijų – nebent racionalius vartotojo apmąstymus sveriant galios ir kainos santykį. Z1 įdomus tuo, kad yra kitoks. Arba sakykime taip – Z1 yra vienas iš tikrai įdomių kompiuterių.

Šią vasarą kelias savaites praleidome kartu, tad šį bei tą apie jį galiu papasakoti. Į technines smulkmenas nesinori leistis: galite jas sužinoti gamintojo svetainėje. Dar daugiau – susidomėjusius šiuo aparatu raginu paskaityti išsamią Kęstučio Ikamo apžvalgą „Naujojoje Komunikacijoje“. Ten rasite pagrindinius techninius duomenis ir autoriaus vertinimą.

Aš gi rašau (tegu ir labai pavėluotai) dėl to, kad susidariau šiek tiek kitokį įspūdį apie šį 20 kg gigantą. Visų pirma – kažin ar galima jį vertinti iš tradicinės AK perspektyvos: ar gerai tinka „Microsoft Office“, ar sklandžiai „eina“ žaidimai, ar dera prie šeimos biudžeto?

Na, su „Office“, viskas tvarkoje, bet šiaip Z1 yra siauros specializacijos produktas. Jis skirtas profesionaliam pramoniniam ir grafiniam dizainui – žinote, „AutoCAD“, „ZBrush“, „Modo“, „Photoshop“ ir panašiai. Todėl skaičiuoti žaidimų kadrus per sekundę nėra visai tikslinga. Kaip ir dalinti jo solidžią kainą (lenkiančią 10 kilolitų) iš monetų kiaulėje-taupyklėje.

Aš netgi drįsčiau sakyti, kad Z1 nelabai tinka daugeliui smulkių mūsų šalies dizaino įmonių, kuriose paprastai būna 4-5 kompiuteriai ir tiek pat darbuotojų. Ne dėl kainos, o dėl to, kad moduliarus (lengvai išardomas be įrankių) jo dizainas ir galimybė greitai sukomplektuoti pasirinktos galios ir resursų sistemą pradeda atrodyti itin vertinga tuomet, kai profesionalių darbo vietų yra bent 20 ar daugiau.

Imkime teorinį scenarijų. Turime architektų firmą, kurioje dirba 20-30 žmonių su profesionaliomis kompiuterių sistemomis. Turime ir kai kurias specifines aplinkybes: 1) mes nenorime apkrauti darbo aplinkos – nei ant stalų, nei po kojomis; 2) mes norime turėti galimybę greitai keisti kompiuterių konfigūracijas, nes žmonės dirba prie įvairių projektų – kartais reikia tik brėžinio, o kartais būtinos animuotos vizualizacijos; 3) visiems kompiuteriams būtini itin geros kokybės ekranai.

Tai štai – tokiam scenarijui Z1 pritaikytas veik idealiai. Jis turi didelį, ryškų ir labai kokybišką 27 colių IPS ekraną, „varomą“ „nVidia Quadro 4000M“. Jis užima santykinai nedaug vietos, nes viskas į tą „ekraną“ ir telpa. Jis atsidaro be įrankių ir lygiai taip be įrankių galima pakeisti visus pagrindinius komponentus: diskus, atmintinę, aušintuvus, plokštes. HP žmonės pagalvojo netgi apie inercijos jėgą uždarant korpusą – iki maždaug 10% jis užsidaro greitai, o paskutinius centimetrus – iš lėto, be grėsmės užtrenkti pirštus.

Dauguma kompiuterio jungčių išdėstytos ekrano kraštuose, tad jas lengva pasiekti. Dalis, tiesa, yra galinėje sienelėje už stovo. Šis sprendimas nėra labai geras, nes reikia itin lankstaus riešo (ir gal dar kišeninio veidrodėlio), kad jas ten pasiektum. Tiesa, jei kompiuteris prie duomenų tinklo bus prijungtas per belaidį maršrutizatorių, ten landžioti apskritai nebus ko.

Pabandykim sudėlioti Z1 sistemos privalumus ir trūkumus. Dalį privalumų jau minėjau: pavydėtinos kokybės ekranas su veik 180 laipsnių apžvalgos kampu, lengvai išardomas taupantis vietą vientisas korpusas, patogiai išdėstytos jungtys. Taip pat integruotas belaidis ryšys, „Windows“ arba „Linux“ operacinių sistemų pasirinkimas, „Xeon“ šeimos procesorius (iki 3,5 GHz).

Trūkumai: itin sunkus, dalis jungčių galinėje sienelėje sunkiai pasiekiama, tik keturi atmintinės lizdai (maks. 32 GB RAM), ribotas plečiamumas, lyginant su standartiniais kompiuterių korpusais, neadekvačios kokybės klaviatūra ir pelė.

Su kompiuteriu komplektuojama klaviatūra ir pelė nėra prastos, bet nelabai dera prie Z1 dizaino ir kokybės, nors yra suderintos juodos spalvos. Spėju, kad HP čia labai ir nesistengė, nes dizaineriai yra linkę naudoti savo pačių išsirinktas ir pamėgtas klaviatūras bei peles. Gerai tai, kad Z1 periferiniai įrenginiai yra belaidžiai, blogai tai, kad jie nėra kraunami – teks naudoti elementus.

Pabandęs Z1 nelikau jam abejingas. Kadangi tenka padirbėti su 3D programomis (tiesa, mėgėjiškai), tai negaliu lyginti jo našumo su savo asmeniniu kompiuteriu, neatiduodamas nugalėtojo laurų Hewlett-Packard Z1. Žinoma, laisvalaikio užsiėmimams negalėčiau pateisinti jo kainos, tačiau jei dirbčiau profesionaliai, laukčiau geros direktoriaus nuotaikos ir eičiau derėtis…

Taigi. O dabar siurprizas skaitytojams (patikrinsiu, kiek jų turiu). Jei komentaruose teisingai atsakysite į klausimą, kelių rūšių komponentus galima Z1 viduriuose pakeisti be įrankių, padovanosiu naujutėlaitę, nė neišpakuotą belaidę HP Wi-FIi Touch Mouse X7000 pelę. Ji įdomi, nes prie kompiuterio jungiama ne per Bluetooth ar USB siųstuvėlį, o per belaidį namų tinklą (Wi-Fi). Tiesa, turiu pastebėti, kad ant jos dėželės nurodyta, jog ji veikia tik su Windows 7.

Graužikas (čia ne HP reklama – pelė yra mano dovanėlė) atiteks pirmajam teisingai atsakiusiam į klausimą. Sėkmės!