Mūsų kartai teko mažesnis progreso kiekis, nei keletui ankstesnių. Gal dėl to kartais į technologijas žiūrime ciniškai. Na, prisiminkime – per 1-2 kartas po Antrojo pasaulinio karo technika radikaliai pakeitė ne tik miesto ir kaimo gyvenimą, bet ir žmonių buitį. Namuose atsirado šaldytuvai, dujinės ir elektrinės viryklės, skalbyklės, televizoriai, lygintuvai, indaplovės, dulkių siurbliai ir dar daug visokių aparatų. Net jei ta technika dažnai buvo netobula, retoje šeimoje kildavo klausimas, ar verta? Tokio klausimo nebuvo. Buvo klausimas, kaip galima greičiau įsigyti, išmokti naudotis ir maksimaliai palengvinti buitį. Doktorantai prirašė šimtus disertacijų apie tai, kaip buitinė technika pakeitė civilizaciją: leido gyventi be samdomo darbo namuose, sudarė geresnes sąlygas šeimos pareigų pasidalinimui ir lyčių lygybei.
O ką dabar? Dabar turime kompiuterius, internetą ir mobiliuosius telefonus, įskaitant progresyviausią jų atmainą – išmaniuosius. Įvairovė neprilygsta tėvų ir senelių kartų naujovėms, tačiau dėl svarbos galima diskutuoti. Gal mūsų kartos naujovės daro dar didesnį poveikį žmonių gyvenimui? Bent jau disertacijų šia tema netrūksta.
