Kažkodėl nelabai sparčiai gilėja mūsų žinios apie interneto ir socialinių tinklų naudojimą. Atrodo, tiek prirašyta, o kokios nors mokyklėlės reikėtų.
Skambina man šiandien kolegos iš vieno populiaraus žurnalo ir guodžiasi, kad žmonės pyksta, kai jų informacija iš Facebook patenka į spaudą. Turima galvoje ta informacija, kurią leidžiama prenumeruoti nė netapus draugais, ir kurią, pasak kolegų, prenumeruoja daugiau nei 10 tūkstančių žmonių. Čia kaip mitinge per megafoną miniai suriaumoti: „Tik niekam nesakykit, ką čia girdite!“.
O jei rimčiau, tai čia viskas dėl to, kad kompiuteriai mūsų nesupranta, nors kai tiek laiko su jais praleidžiame, tai tikimės, jog jau turėtų. Nesupranta ne mūsų komandų (komandų mes nesuprantame) – nesupranta mūsų ketinimų ir nenujaučia, ko mes iš tiesų norime. Nesupratingos jos.
Komentarai
Nesupranta žmonės, kas yra vieša, o kas ne. Jei jau kažką paskelbei FB, tai jau praktiškai vieša erdvė. Buvo vienas atvejis, kai kažkoks dukterėčios pažįstamas piktinosi, kodėl aš jam priekaištauju dėl keiksmažodžių viešoj erdvėj, nes juk čia facebook – jokia ne vieša erdvė. Nesvarbu, kad skaityt gali visi, komentuot irgi… Čia analogija galėtų būti, kai žmogus persirenginėja pirmame namo aukšte atsidengęs užuolaidas, tačiau piktinasi, kodėl į jį žiūri praeiviai gatvėje…
Taip, žinoma. Ir stebina tai, kad tai labai gerai žinoma, gal net suprantama, bet kartojasi nuolat. Užtat ir pridėjau paskutinę pastraipą. Kilo tokia keista mintis. Gal mes išties jau tikimės, kad kompiuteriai supras ne tik mūsų veiksmus, bet ir ketinimus? Pavyzdžiui, „šitą nuotrauką dedu tik Jonui pažiūrėti“, nors dedu ją nekeisdamas paskyros nuostatų. :) Matyt būsiu pamiršęs, kad Jonui ir paštu ją nusiųsti galėčiau. ;)
Apie tuos savos informacijos nekontroliuojamus viešinimus socialiniuose tinkluose jau ilgą laiką visur diskutuojama ir skaidomasi į skirtingas palaikymo puses. Bet toje problemoje aiškus kaltasis yra tik pats viešintojas. Ir tikrai nei Facebook, nei Zuckerbergas, nei dar koks kitas atsitiktinis žmogus. Ir gaila, kad žmonės supranta, kad per daug viešina tik tada, kai jau gauna per nagus (t.y. informaciją paviešina ar panaudoja kiti, kaip kad ir minėjai).
Aš nemanyčiau, kad atsakomybę reiktų priskirti kuriai nors vienai pusei. Manau, jog viskas yra ne taip vienareikšmiška. Įsivaizduokime nepakankamai gerai apgalvotą miesto sankryžą, kuri pasižymi didesniu, nei įprasta, avaringumu. Tiesioginis kiekvieno incidento kaltininkas paprastai lieka vairuotojas, kuris buvo nepakankamai atidus ir pan. Tačiau neretai nutinka, jog, vėliau patobulinus sankryžą, avaringumas joje gerokai sumažėja, nepaisant to, jog vairuotojai, kertantys sankryžą, lieka tie patys “neatidūs” miesto gyventojai.
Šiuo atveju, manau, avaringa sankryža (facebook su plačiu viešinimu) neša daugiau pelno, nei sudaužoma automobilių. Juk jei vartotojai labiau pyktų dėl viešinimo – nustatymas „private“ būtų „default“ :D
Bet juk dabar žmonės visai mielai mėgaujasi tuo viskuo netyčia paviešintu ;)